Library - Albanian Institute for International Studies
HOME     AIIS     MEDIA     MEMBERSHIP     PUBLICATIONS     EVENTS     CONTACT   

 

Library of International Relations & History

While progress during Albania’s 20 years of transition has advanced many areas of life and to a certain degree established and developed civil society, the academic realm has unfortunately not cherished the same benefits and level of modernization. Among numerous salient problems and constraints, the quality of literature and teaching curricula, especially in the social science fields, has been a particularly problematic issue. The curricula and texts inherited from the communist regime were not only outdated but also very limited and distorted in their coverage and interpretation. On the other hand, the initial attempts to correct the situation matched other levels of development and did not result in the professional and comprehensive translation of contemporary literature in the respective fields. This lack of curricula has been an obstacle to many of the academic institutions and professors who face significant difficulties in attempts to provide even the basic comprehensive textbooks and recommended materials in their course syllabi, which are currently shaped by very narrow choices. The AIIS Library of International Relations and History intents to fill a few of the gaps in Social Science literatures.



Vizioni strategjik
Zbigniew Brzezinski

Bota sot ėshtė bėrė ndėraktive dhe e ndėrvarur. Gjithashtu, pėr herė tė parė ajo ėshtė bėrė njė vend ku problemet e mbijetesės sė njerėzimit kanė filluar t’I bėjnė hije konflikteve ndėrkombėtare tė zakonshme. Fatkeqėsisht, fuqitė e mėdha ende nuk kanė mundur tė gjejnė pėrgjigje tė pėrbashkėta globale ndaj sfidave tė reja gjithnjė e mė tė vėshtira pėr mirėqenien e njerėzimit- atyre me natyrė mjedisore, klimatike, shoqėrore dhe ekonomike, tė ushqimit ose demografike. Pa stabilitetin gjeopolitik tė domosdoshėm, ēdo pėrpjekje pėr tė mundėsuar bashkėpunimin global tė nevojshėm ėshtė e dėnuar tė dėshtojė.

Vizioni strategjik ėshtė njė vėshtrim I qartė, I gjallė, I vendit tė Amerikės nė botėn e sotme. Ky ėshtė njė liber qė duhet tė lexohet.




Perplasja e ideve: Betejat ideologjike qė krijuan botėn moderne dhe do tė formėsojnė tė ardhmen
G. Rose dhe J. Tepperman

Pėrplasja e ideve tregon historinė e debateve tė forta ideologjike tė shekullit tė kaluar dhe ngritjen e rendit modern. Duke kombinuar disa ese tė reja me pjesėt e zgjedhura nga 90 vjet botime tė Foreign Affairs, kjo pėrmbledhje pėrmban autorė tė tillė si Isaiah Berlin, Benedetto Croce, Francis Fukuyama, Charles Kindleberger, John Ikenberry, Leon Trocki dhe shumė tė tjerė. I botuar nė kuadrin e 90 vjetorit tė botimit tė Foreign Affairs, ky libėr jep vėshtrimin e duhur pėr tė parė se nga kemi ardhur dhe ku po shkojmė.




Si ndryshojnė shoqėritė
Daniel Chirot

Ky libėr tregon se si kanė ndryshuar shoqėritė gjatė 5 mijėvjeēarėve tė fundit. Diskutimi fokusohet tek ideja se shoqėritė e industrializuara, pavarėsisht suksesit tė tyre tė madh kanė krijuar njė sėrė problemesh tė reja tė vėshtira pėr t’u zgjidhur, qė do tė shėrbejnė si njė input I rėndėsishėm pėr ndryshime tė mėtejshme. Ky libėr eksploron zhvillimin pėrmes narrativave historike dhe analizon paradoksin e globalizimit pėrmes rasteve studimore nė thellėsi.






Albania 1943-1945
Bernd Fischer

This book offers an overview of the Albanian society during the Second World War through Western documents.












Fillesat e rendit politik
Francis Fukuyama

Virtualisht tė gjitha shoqėritė njerėzore fillimisht ishin organizuar nė tribu, megjithatė me kalimin e kohės institucionet e reja mė tė zhvilluara, duke pėrfshirė kėtu shtetin e centralizuar qė do tė ruante paqen dhe uniformizonte ligjet po aplikohen tek tė gjithė qytetarėt. Disa shoqėri krijuan qeveri qė ishin pėrgjegjėse para njerėzve. Sot, ne I marrim pėr tė mirėqena kėto institucione. Megjithatė ka shumė vende nė botė, nė tė cilat kėto institucione mungojnė ose janė tė paafta tė kryejnė funksionet e tyre. Kėto kanė shpesh pasoja shkatėrruese pėr pjesėn tjetėr tė botės!




King Zog and the struggle for stability in Albania
Bernd Fischer

Nė kėtė libėr Bernd Fischer ofron njė panoramė tė gjerė e tė qartė tė sundimit tė Zogut nė Shqipėri.












Shqipėria 1943-1945
Bernd Fischer

Ky libėr ofron njė vėshtrim tė shoqėrisė shqiptare gjatė luftės sė dytė botėrore parė pėrmes dokumentave tė perėndimit.











Gjeopolitika e emocioneve
Dominique Moisi

Nė kėtė libėr Dominique Moisi tregon se si bota e pas 11 shtatorit ėshtė e ndarė jo vetėm nė vija kulturore ndėrmjet kombeve dhe qytetėrimeve. Moisi nė mėnyrė tė shkelqyer bėn njė kronikė tė gjeopolitikės sė sotme dhe karakterin e saj tė pėrplasjes sė emocioneve, duke treguar gjithashtu se si kultura e frikės, poshtėrimit dhe shpresės po formėson botėn e sotme.







Vala e trete
Samuel Huntington

Ky libėr I kushtohet njė zhvillimi tė rėndėsishėm politik global, ndoshta mė I rėndėsishmi I fundit tė shekullit tė njėzetė: kalimit tė rreth tridhjetė vendeve nga sistemet politike jo demokratike nė sistemet politike demokratike. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė shpjeguar se pėrse ndodhi, si ndodhi dhe cilat ishin pasojat e drejtpėrdrejta tė kėsaj vale demokratizimi tė viteve 1974-1990. Ky libėr I pėrket si teorisė ashtu edhe historisė, megjithėse ai nuk ėshtė as njė vepėr teorike dhe as njė vepėr historike. Ai ndodhet diku mes tyre, sepse ėshtė krejtėsisht njė libėr shpjegues.




Qemal Ataturku dhe themelimi I turqisė moderne
Feroz Ahmad

Mustafa Qemal Ataturku I shkon pėr shtat modelit tė njeriut tė fortė tė Ballkanit si nė dukje ashtu edhe nė pėrmbajtje. Ataturku u lind nė Ballkan, bėri emėr nė ato vise pėrgjatė Luftės sė Parė Botėrore dhe kur erdhi nė pushtet politika e tij e jashtme u pėrqendrua kryesisht mbi Ballkanin, madje shkoi deri aty sa u bashkua me Antantėn ballkanike nė vitin 1931. Sigurisht qė ai kishte shumė gjėra tė pėrbashkėta me trashėgiminė dhe historinė e rajonit, pėr rrjedhojė u ballafaqua me shumė prej problemeve qė pllakosėn bashkėkohėsit e tij ballkanikė.

Nė kėtė botim pėrfshihet edhe analiza e shkėlqyer e Bernd Fischer “Njerėzit e fortė tė Ballkanit qė kanė udhėhequr dhe dominuar shtetet ballkanike gjatė shekullit tė njėzetė.



Shqipėria pas rėnies sė komunizmit
Clarissa de Waal

Ndėrsa emigracioni vazhdonte tė ishte burimi kryesor pėr krijimin e tė ardhurave, reagimi negativ fillestar filloi gradualisht tė zėvendėsohej nga njė pėrgjigje popullore shumė mė konstruktive pėr ndryshime…duke kuptuar se pėr tė ecur pėrpara “ne duhet tė mbėshtetemi tek vetja se sa tė presim tė veprojė qeveria”. Kjo pjesėrisht ishte rezultat I rritjes sė vetėdijes se nuk mund tė varje shpresat tek shteti qė ishte shumė I dobėt. Kontrasti ėshtė befasues sepse, duam apo sduam ne, nė Shqipėri kishte njė shtet deri sa vdiq komunizmi.




Tė dalėsh nga rrugica e maces
Manuel Montobbio

Ky ėshtė njė tekst jo konformist dhe I nevojshėm. Libri ėshtė njė ndėrtim mjeshtėror mbi nevojėn pėr tė kėrkuar njė fat tė pėrbashkėt qė mbėshtetet nė dy shkolla mendimi: filozofinė politike dhe shkencėn politike moderne qė mbron demokracinė, ndėrtimin e saj institucional dhe mbėshtetjen shoqėrore. Por njėkohėsisht, nėn skemėn teorike, qendron ideja se demokracia nuk imponohet, porse ėshtė njė ngrehinė kulturore qė duhet tė vendoset qysh nė themele, nė mėnyrė qė tė mos pėrdoret si pretekst pėr pėrplasjet qytetėruese.





Pėrse gėnjejnė udhėheqėsit
John Mearsheimer

Ky studim udhėrrėfyes pėr gėnjeshtrėn nė politikėn ndėrkombėtare ėshtė plot me surpriza. Udhėheqėsit e botės mund tė gėnjejnė njėri-tjetrin pa pasur pasoja tė rėnda, por ata e bėjnė kėtė gjė shumė mė pak se sa mund tė mendojmė ne. Gjithsesi kur udhėheqėsit gėnjejnė popullin e vet rreth qendrimit nė politikėn e jashtme, mund tė shkaktojnė dėme tė mėdha- sidomos nė demokracitė. John Mearsheimer kategorizon llojet e ndryshme tė gėnjeshtrave dhe me kėtė analizė tė thellė, qė lidhet aq shumė me kohėn tonė, peshon rreziqet qė ato bartin.




Shqiperia ne tranzicion
Elez Biberaj

Ky libėr ėshtė rezultat I njė pune kėrkimore shumė vjecare mbi politikėn e brendshme dhe tė jashtme tė Shqipėrisė. Ai nuk ėshtė I rėndėsishėm vetėm pėr atė qė shkruan por edhe pėr atė qė nuk kanė shkruar autorėt e tjerė nė kėtė fushė. Nė kėtė libėr Elez Biberaj ka dhėnė mirė atmosferėn e kulturės politike shqiptare midis partive. Por vlera mė e madhe e librit qendron nė pėrpjekjet sistematike tė autorit pėr tė zgjidhur lėmshin e ngatėrruar tė lidhjeve midis politikės sė brendshme dhe asaj tė jashtme.






Histori e shkurter e Brazilit
Boris Fausto

Histori e shkurtėr e Brazilit mbulon njė periudhė mė shumė se pesėqind vjecare, nga origjina e kolonizimit portugez e deri nė ditėt e sotme. Ky libėr ka pėr qėllim tė arrijė lexuesin e gjerė jo vetėm duke shpalosur faktet mė tė rėndėsishme tė historisė sė Brazilit por edhe duke ngritur cėshtje tė rėndėsishme tė interpretimit, tė cilat dominojnė gjatė kėtij procesi historik. Qėllimi kryesor I autorit ėshtė tė shtjellojė proceset kryesore dhe institucionet, tė cilat do ta ndihmojnė lexuesin tė kuptojė formėsimin e mjedisit historic tė Brazilit: Sistemin colonial, skllavėrinė, liberalizmin, regjimet autoritare tė shekullit tė XX etj.



Politika ndėrmjet kombeve
Hans J. Morgenthau

Pėr mbi katėr dekada ky libėr ėshtė konsideruar nga shumė njerėz si teksti kryesor i politikės ndėrkombėtare. Libri prezanton konceptin e realizmit politik duke sjellė njė kėndvėshtrim realist tė marrdhėnieve ndėrkombmėtare










Bazat e marrėdhėnieve ndėrkombėtare
Karen Mingst

Ky libėr prezanton teoritė e shkollave kryesore tė mendimit nė marrėdhėniet ndėrkombėtare (liberalizmi, realizmi, marksizmi, konstruktivizmi), si dhe shpjegon tri nivelet e analizės pėr t’i kuptuar ato (sistemin ndėrkombėtar, shtetet dhe individėt). Kėto koncepte krijojnė njė kuadėr qė i ndihmon studentėt tė kuptojnė ēėshtjet, ngjarjet dhe rolet e aktorėve tė ndryshėm nė politikėn ndėrkombėtare.






Teori tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare
Scott Burchill et al

Ky libėr synon t’u ofrojė studentėve tė padiplomuar tė viteve tė fundit dhe tė diplomuarve njė udhėzues mbi kėndvėshtrimet kryesore teorike nė kėtė fushė. I shkruar nga njė grup profesorėsh tė njohur, kapitujt sjellin njė prezantim tė detajuar dhe njė analizė kritike tė teorive kryesore qė ekzistojnė nė kėtė disiplinė, nga realizmi dhe liberalizmi te feminizmi dhe post-strukturalizmi.







Shteti modern
Christopher Pierson

Botimi i ri i kėtij libri tė mirėnjohur dhe shumė tė vlerėsuar vazhdon tė ofrojė prezantimin mė tė qartė dhe mė plotė tė shtetit modern. Ai analizon shtetin nga zanafilla e tij historike, zhvillimin e tij nė kohėt moderne e deri te situata aktuale, ku shteti duket i rrezikuar nga fenomeni i globalizimit tė shekullit XXI.








Shteti, lufta dhe gjendja e luftės
Kaveli Holsti

Ky libėr eksploron burimet e konflikteve tė hidhura dhe tė gjata tė cilat rezultojnė nė tragjedi njerėzore me vdekjen e mijėra civilėve dhe dyndjeve tė refugjatėve nė masė. Autori argumenton se konflikte tė tilla, tė cilat nuk janė luftėra ndėrmjet shteteve por brenda shteteve, janė luftėrat e sė ardhmes. Ēfarė mund tė bėjnė Kombet e Bashkuara dhe institucionet e tjera ndėrkombėtare pėr t’i ndaluar ato? Autori prezanton disa ide mbi zgjidhjen e konflikteve dhe paqen tė nxjerra nga eksperiencat e fundit me luftėrat.






Ndėrtimi i shtetit
Francis Fukuyama

Ndėrtimi i shtetit ėshtė krijimi i institucioneve tė reja tė qeverisėse dhe fuqizimi i atyre ekzistuese. Autori nė kėtė libėr argumenton se ndėrtimi i shtetit ėshtė njė nga ēėshtjet mė tė rėndėsishme pėr komunitetin botėror, sepse shtetet e dobėta apo tė dėshtuara janė burimet e shumė prej problemeve mė serioze tė botės, nga varfėria tek SIDA, droga dhe terrorizmi.









Pėrse kombet shkojnė nė luftė
John Stoessinger

Ky libėr unik, qė transmeton njė analizė mbi luftėrat nga Lufta e Parė Botėrore deri mė sot, ėshtė ndėrtuar rreth 10 rasteve studimore, qė kulmojnė me dy luftėrat e reja tė nisura nė shekullin XXI, nė Afganistan dhe Irak. Veēoria dalluese e kėtij libri qėndron nė theksin qė autori i vė rolit shumė tė rėndėsishėm tė personalitetit tė liderėve, tė cilėt i ēojnė shtetet e tyre nė prag tė luftės.








Organizatat ndėrkombėtare nė politikėn botėrore
David Armstrong, Lorna Lloyd, John Redmond

Ky libėr ofron njė prezantim tė historisė komplekse tė organizatave ndėrkombėtare moderne. Ndėrsa i jepet rėndėsi tė veēantė Lidhjes sė Kombeve, Kombeve e Bashkuara dhe Bashkimit Evropian, ka edhe kapituj mbi rajonalizmin e ri, qeverisjen globale dhe shoqėrinė civile globale. Qasja e librit ėshtė tematike dhe analitike duke ofruar njė pėrmbledhje tė plotė tė zhvillimeve kryesore nė organizatat ndėrkombėtare.







Diktatorėt e Ballkanit
Bernd Fischer

Liderėt autoritarė si Enver Hoxha, Todor Zhivkov, Josip Broz Tito dhe Slobodan Milosevic janė pjesė e njė tradite tė rrėnjosur nga koha e regjimeve autoritare nė Ballkan qė pa dominimin e disa prej liderėve mė interesantė por edhe mė brutalė tė shekullit XX. Ndėr tė fundit ishin kroati fashist gjatė luftės, Ante Pavlevic, dhe Nikolae Ēaushesku. Gjithashtu janė pėrfshirė dhe absolutistėt mbretėrorė tė periudhės midis dy luftėrave- Mbreti Zog, Aleksandri i Jugosllavisė, dhe Karoli II i Rumanisė- si dhe diktatorėt ushtarakė grekė Gjenerali Metaksa ( vitet ’30) dhe Koloneli Papadhopulos (1967-1974). Dhe karriera e Qemal Ataturkut ėshtė e lidhur ngushtė me Ballkanin. Ky libėr i sjell diktatorėt “nė jetė”, duke ofruar tė dhėna rreth personalitetit tė tyre dhe forcės qė i solli ata nė krye.




Historia e Integrimit Evropian
Institucionet e Bashkimit Evropian
Politikat e Bashkimit Evropian

Desmond Dinan

Kėta tre libra ofrojnė njė prezantim tė plotė tė integrimit evropian qė prej viteve ’50 deri mė sot. Librat vijnė nė strukturėn tradicionale: historia, institucionet dhe politikat, por gjithashtu janė tė pėrfshira edhe tema e zgjerimit dhe ndryshimet e traktateve.







Shqipėria pas rėnies sė komunizmit
Clarissa de Waal

Ky libėr analizon tranzicionin shqiptar nėpėrmjet eksperiencės sė familjeve tė ndryshme, tė malėsorėve, elitės qytetare, tė pastrehėve etj. Autorja ka ndjekur jetėn e shqiptarėve qė prej vitit 1992. Pra, ky libėr sjell historinė e ndryshimit ekonomik, social dhe politik tė treguar nga perspektiva e tė intervistuarve. De Waal sugjeron se Shqipėria ėshtė njė vend i kontradiktave: nė arrati nga e shkuara komuniste por akoma e lidhur me traditat rurale; e etur tė pėrqafojė tregun e lirė por pa hequr dorė nga planifikimi qendror.






Biznesi Ndėrkombėtar
Michael Czinkota et al

Ky libėr ofron njė eksplorim tė pėrditėsuar dhe tė plotė tė ēėshtjeve tė praktikave tė biznesit kombėtar. Eksperienca e autorėve, si ekspertė dhe akademikė, na sjell njė tekst tė balancuar dhe tė sprovuar. Teksti ėshtė ndėrtuar mbi njė bazė tė fortė teorish dhe pėrfshin shembuj aktualė, ēėshtje dhe njohuri qė tregojnė sesi kėto koncepte zbatohen nė bizneset ndėrkombėtare. Teksti shtjellon edhe rolin dhe ndikimin e kulturės mbi biznesin ndėrkombėtar dhe pėrfshin njė numėr hartash botėrore tė kohės, qė ndihmojnė lexuesit tė shohin dhe zhvillojnė njė perspektivė botėrore.






E drejta ndėrkombėtare
Martin Dixon

Ky libėr ofron njė prezantim tė pėrpiktė tė fushave kryesore tė sė drejtės ndėrkombėtare. Tė gjithė komponentėt e njė kursi janė pėrshirė dhe analizuar, duke theksuar veēanėrisht praktikėn e shteteve. Pėrveē se ėshtė njė ndihmė e paēmueshme pėr studentėt e ligjit, libri synon tė ndihmojė dhe studentėt e politikės ndėrkombėtare dhe diplomacisė pėr tė kuptuar se si funksionon komuniteti ndėrkombėtar.






Anarkia qė po troket
Robert Kaplan

Ky libėr ofron njė analizė tė pėrpiktė me vizion tė gjerė mbi botėn e sė ardhmes. Kapitulli i parė ėshtė artikulli i njohur i Rober Kaplanit i botuar nė 1994 ”Anarkia qė po troket: Si varfėria, krimi, mbipopullimi, tribalizmi, dhe sėmundjet po shkatėrrojnė nė mėnyrė tė shpejtė strukturėn shoqėrore tė planetit tonė.” Libri gjithashtu pėrfshin dhe artikullin e shumė diskutuar “A ishte demokracia vetėm njė moment?” si dhe artikuj tė tjerė nga autori.







Diplomacia: Teoria dhe praktika
G. R. Berridge

Ky libėr ofron njė trajtim gjithėpėrfshirės tė tė gjitha temave tė rėndėsishme pėr studimin e diplomacisė. Kombinon teorinė me detaje se si diplomacia dhe negocimi funksionojnė nė praktikė. Libri ėshtė njė tekst i paēmueshėm pėr studentė, mėsues dhe hulumtues tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare.








Shoqėria anarkike
Hedley Bull

Ky libėr ėshtė njė nga veprat kryesore tė shkencave politike dhe njė tekst klasik mbi natyrėn e rendit nė politikėn botėrore. I publikuar fillimisht nė 1977, vazhdon tė karakterizojė dhe modelojė disiplinėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare.








Diplomacia
Ralph G. Feltman

Ky libėr synon tė ofrojė njė burim informacioni konciz por edhe gjithėpėrfshirės pėr tė gjithė ata qė po fillojnė njė karrierė ndėrkombėtare, dhe veēanėrisht diplomatike. Ėshtė gjithashtu i dobishėm pėr nėpunėsit civilė, tė cilėve u kėrkohet tė marrin pjesė nė konferenca ndėrkombėtare pėr njė sėrė ēėshtjesh tė ndryshme, si dhe pėr ata qė janė tė interesuar nė mekanizmat e marrėdhėnieve ndėrkombėtare.







Planeti blu nė vargonj tė gjelbėr: Cila rrezikohet, klima apo liria?
Vaclav Klaus

Rreziku mė i madh pėr lirinė, demokracinė, ekonominė e tregut dhe mirėqenien nė fillim tė shekullit XXI nuk ėshtė mė socializmi apo komunizmi. Nė vend tė tyre ėshtė ideologjia ambicioze, arrogante dhe e paskrupullt e ambientalizmit. Kėshtu shkruan nė librin e tij Vaclav Klaus, president i Republikės Ēeke, nė tė cilin ai argumenton se lėvizja ambientaliste ėshtė transformuar nė njė ideologji qė synon tė kufizojė aktivitetet njerėzore me ēdo kusht dhe se politikat e propozuara kundėr ngrohjes globale janė tė dėmshme ekonomikisht, veēanėrisht pėr shtetet e varfėra, si dhe tė pajustifikuara nga shkenca e tanishme.






Gjashtė muaj mbretėri: Kujtime nga sekretari vetjak i Princit Vilhelm Vid
D. Heaton-Amstrong

Mbretėria shqiptare ėshtė njė nga periudhat me kritike tė historisė sė Shqipėrisė, dhe nė tė njėjtėn kohė njė nga mė pak tė njohurat dhe mė tė shtrembėruarat, veēanėrisht nė historiografinė shqiptare. Kujtimet e komandantit Duncan Heaton-Armstrong, sekretari vetjak i Princit Vilhelm Vid pėrshkruan nė detaje zhvillimet historike tė asaj kohe.







 
NEW PUBLICATION
 
 
 
INSTITUTIONAL AFFILIATIONS
 
Institutional Affiliations
USEFUL LINKS: HOME ABOUT US AREAS OF RESEARCH SUPPORT US
RETURN TO TOP