Library of International Relations & History

While progress during Albania’s 20 years of transition has advanced many areas of life and to a certain degree established and developed civil society, the academic realm has unfortunately not cherished the same benefits and level of modernization. Among numerous salient problems and constraints, the quality of literature and teaching curricula, especially in the social science fields, has been a particularly problematic issue. The curricula and texts inherited from the communist regime were not only outdated but also very limited and distorted in their coverage and interpretation. On the other hand, the initial attempts to correct the situation matched other levels of development and did not result in the professional and comprehensive translation of contemporary literature in the respective fields. This lack of curricula has been an obstacle to many of the academic institutions and professors who face significant difficulties in attempts to provide even the basic comprehensive textbooks and recommended materials in their course syllabi, which are currently shaped by very narrow choices. The AIIS Library of International Relations and History intents to fill a few of the gaps in Social Science literatures.

Politika ndėrmjet kombeve
Hans J. Morgenthau

Pėr mbi katėr dekada ky libėr ėshtė konsideruar nga shumė njerėz si teksti kryesor i politikės ndėrkombėtare. Libri prezanton konceptin e realizmit politik duke sjellė njė kėndvėshtrim realist tė marrdhėnieve ndėrkombmėtare

Bazat e marrėdhėnieve ndėrkombėtare
Karen Mingst

Ky libėr prezanton teoritė e shkollave kryesore tė mendimit nė marrėdhėniet ndėrkombėtare (liberalizmi, realizmi, marksizmi, konstruktivizmi), si dhe shpjegon tri nivelet e analizės pėr t’i kuptuar ato (sistemin ndėrkombėtar, shtetet dhe individėt). Kėto koncepte krijojnė njė kuadėr qė i ndihmon studentėt tė kuptojnė ēėshtjet, ngjarjet dhe rolet e aktorėve tė ndryshėm nė politikėn ndėrkombėtare.

Teori tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare
Scott Burchill et al

Ky libėr synon t’u ofrojė studentėve tė padiplomuar tė viteve tė fundit dhe tė diplomuarve njė udhėzues mbi kėndvėshtrimet kryesore teorike nė kėtė fushė. I shkruar nga njė grup profesorėsh tė njohur, kapitujt sjellin njė prezantim tė detajuar dhe njė analizė kritike tė teorive kryesore qė ekzistojnė nė kėtė disiplinė, nga realizmi dhe liberalizmi te feminizmi dhe post-strukturalizmi.

Shteti modern
Christopher Pierson

Botimi i ri i kėtij libri tė mirėnjohur dhe shumė tė vlerėsuar vazhdon tė ofrojė prezantimin mė tė qartė dhe mė plotė tė shtetit modern. Ai analizon shtetin nga zanafilla e tij historike, zhvillimin e tij nė kohėt moderne e deri te situata aktuale, ku shteti duket i rrezikuar nga fenomeni i globalizimit tė shekullit XXI.

Shteti, lufta dhe gjendja e luftės
Kaveli Holsti

Ky libėr eksploron burimet e konflikteve tė hidhura dhe tė gjata tė cilat rezultojnė nė tragjedi njerėzore me vdekjen e mijėra civilėve dhe dyndjeve tė refugjatėve nė masė. Autori argumenton se konflikte tė tilla, tė cilat nuk janė luftėra ndėrmjet shteteve por brenda shteteve, janė luftėrat e sė ardhmes. Ēfarė mund tė bėjnė Kombet e Bashkuara dhe institucionet e tjera ndėrkombėtare pėr t’i ndaluar ato? Autori prezanton disa ide mbi zgjidhjen e konflikteve dhe paqen tė nxjerra nga eksperiencat e fundit me luftėrat.

Ndėrtimi i shtetit
Francis Fukuyama

Ndėrtimi i shtetit ėshtė krijimi i institucioneve tė reja tė qeverisėse dhe fuqizimi i atyre ekzistuese. Autori nė kėtė libėr argumenton se ndėrtimi i shtetit ėshtė njė nga ēėshtjet mė tė rėndėsishme pėr komunitetin botėror, sepse shtetet e dobėta apo tė dėshtuara janė burimet e shumė prej problemeve mė serioze tė botės, nga varfėria tek SIDA, droga dhe terrorizmi.

Pėrse kombet shkojnė nė luftė
John Stoessinger

Ky libėr unik, qė transmeton njė analizė mbi luftėrat nga Lufta e Parė Botėrore deri mė sot, ėshtė ndėrtuar rreth 10 rasteve studimore, qė kulmojnė me dy luftėrat e reja tė nisura nė shekullin XXI, nė Afganistan dhe Irak. Veēoria dalluese e kėtij libri qėndron nė theksin qė autori i vė rolit shumė tė rėndėsishėm tė personalitetit tė liderėve, tė cilėt i ēojnė shtetet e tyre nė prag tė luftės.

Organizatat ndėrkombėtare nė politikėn botėrore
David Armstrong, Lorna Lloyd, John Redmond

Ky libėr ofron njė prezantim tė historisė komplekse tė organizatave ndėrkombėtare moderne. Ndėrsa i jepet rėndėsi tė veēantė Lidhjes sė Kombeve, Kombeve e Bashkuara dhe Bashkimit Evropian, ka edhe kapituj mbi rajonalizmin e ri, qeverisjen globale dhe shoqėrinė civile globale. Qasja e librit ėshtė tematike dhe analitike duke ofruar njė pėrmbledhje tė plotė tė zhvillimeve kryesore nė organizatat ndėrkombėtare.

Diktatorėt e Ballkanit
Bernd Fischer

Liderėt autoritarė si Enver Hoxha, Todor Zhivkov, Josip Broz Tito dhe Slobodan Milosevic janė pjesė e njė tradite tė rrėnjosur nga koha e regjimeve autoritare nė Ballkan qė pa dominimin e disa prej liderėve mė interesantė por edhe mė brutalė tė shekullit XX. Ndėr tė fundit ishin kroati fashist gjatė luftės, Ante Pavlevic, dhe Nikolae Ēaushesku. Gjithashtu janė pėrfshirė dhe absolutistėt mbretėrorė tė periudhės midis dy luftėrave- Mbreti Zog, Aleksandri i Jugosllavisė, dhe Karoli II i Rumanisė- si dhe diktatorėt ushtarakė grekė Gjenerali Metaksa ( vitet ’30) dhe Koloneli Papadhopulos (1967-1974). Dhe karriera e Qemal Ataturkut ėshtė e lidhur ngushtė me Ballkanin. Ky libėr i sjell diktatorėt “nė jetė”, duke ofruar tė dhėna rreth personalitetit tė tyre dhe forcės qė i solli ata nė krye.

Historia e Integrimit Evropian
Institucionet e Bashkimit Evropian
Politikat e Bashkimit Evropian
Desmond Dinan

Kėta tre libra ofrojnė njė prezantim tė plotė tė integrimit evropian qė prej viteve ’50 deri mė sot. Librat vijnė nė strukturėn tradicionale: historia, institucionet dhe politikat, por gjithashtu janė tė pėrfshira edhe tema e zgjerimit dhe ndryshimet e traktateve.

Shqipėria pas rėnies sė komunizmit
Clarissa de Waal

Ky libėr analizon tranzicionin shqiptar nėpėrmjet eksperiencės sė familjeve tė ndryshme, tė malėsorėve, elitės qytetare, tė pastrehėve etj. Autorja ka ndjekur jetėn e shqiptarėve qė prej vitit 1992. Pra, ky libėr sjell historinė e ndryshimit ekonomik, social dhe politik tė treguar nga perspektiva e tė intervistuarve. De Waal sugjeron se Shqipėria ėshtė njė vend i kontradiktave: nė arrati nga e shkuara komuniste por akoma e lidhur me traditat rurale; e etur tė pėrqafojė tregun e lirė por pa hequr dorė nga planifikimi qendror.

Biznesi Ndėrkombėtar
Michael Czinkota et al

Ky libėr ofron njė eksplorim tė pėrditėsuar dhe tė plotė tė ēėshtjeve tė praktikave tė biznesit kombėtar. Eksperienca e autorėve, si ekspertė dhe akademikė, na sjell njė tekst tė balancuar dhe tė sprovuar. Teksti ėshtė ndėrtuar mbi njė bazė tė fortė teorish dhe pėrfshin shembuj aktualė, ēėshtje dhe njohuri qė tregojnė sesi kėto koncepte zbatohen nė bizneset ndėrkombėtare. Teksti shtjellon edhe rolin dhe ndikimin e kulturės mbi biznesin ndėrkombėtar dhe pėrfshin njė numėr hartash botėrore tė kohės, qė ndihmojnė lexuesit tė shohin dhe zhvillojnė njė perspektivė botėrore.

E drejta ndėrkombėtare
Martin Dixon

Ky libėr ofron njė prezantim tė pėrpiktė tė fushave kryesore tė sė drejtės ndėrkombėtare. Tė gjithė komponentėt e njė kursi janė pėrshirė dhe analizuar, duke theksuar veēanėrisht praktikėn e shteteve. Pėrveē se ėshtė njė ndihmė e paēmueshme pėr studentėt e ligjit, libri synon tė ndihmojė dhe studentėt e politikės ndėrkombėtare dhe diplomacisė pėr tė kuptuar se si funksionon komuniteti ndėrkombėtar.

Anarkia qė po troket
Robert Kaplan

Ky libėr ofron njė analizė tė pėrpiktė me vizion tė gjerė mbi botėn e sė ardhmes. Kapitulli i parė ėshtė artikulli i njohur i Rober Kaplanit i botuar nė 1994 ”Anarkia qė po troket: Si varfėria, krimi, mbipopullimi, tribalizmi, dhe sėmundjet po shkatėrrojnė nė mėnyrė tė shpejtė strukturėn shoqėrore tė planetit tonė.” Libri gjithashtu pėrfshin dhe artikullin e shumė diskutuar “A ishte demokracia vetėm njė moment?” si dhe artikuj tė tjerė nga autori.

Diplomacia: Teoria dhe praktika
G. R. Berridge

Ky libėr ofron njė trajtim gjithėpėrfshirės tė tė gjitha temave tė rėndėsishme pėr studimin e diplomacisė. Kombinon teorinė me detaje se si diplomacia dhe negocimi funksionojnė nė praktikė. Libri ėshtė njė tekst i paēmueshėm pėr studentė, mėsues dhe hulumtues tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare.

Shoqėria anarkike
Hedley Bull

Ky libėr ėshtė njė nga veprat kryesore tė shkencave politike dhe njė tekst klasik mbi natyrėn e rendit nė politikėn botėrore. I publikuar fillimisht nė 1977, vazhdon tė karakterizojė dhe modelojė disiplinėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare.

Diplomacia
Ralph G. Feltman

Ky libėr synon tė ofrojė njė burim informacioni konciz por edhe gjithėpėrfshirės pėr tė gjithė ata qė po fillojnė njė karrierė ndėrkombėtare, dhe veēanėrisht diplomatike. Ėshtė gjithashtu i dobishėm pėr nėpunėsit civilė, tė cilėve u kėrkohet tė marrin pjesė nė konferenca ndėrkombėtare pėr njė sėrė ēėshtjesh tė ndryshme, si dhe pėr ata qė janė tė interesuar nė mekanizmat e marrėdhėnieve ndėrkombėtare.

Planeti blu nė vargonj tė gjelbėr: Cila rrezikohet, klima apo liria?
Vaclav Klaus

Rreziku mė i madh pėr lirinė, demokracinė, ekonominė e tregut dhe mirėqenien nė fillim tė shekullit XXI nuk ėshtė mė socializmi apo komunizmi. Nė vend tė tyre ėshtė ideologjia ambicioze, arrogante dhe e paskrupullt e ambientalizmit. Kėshtu shkruan nė librin e tij Vaclav Klaus, president i Republikės Ēeke, nė tė cilin ai argumenton se lėvizja ambientaliste ėshtė transformuar nė njė ideologji qė synon tė kufizojė aktivitetet njerėzore me ēdo kusht dhe se politikat e propozuara kundėr ngrohjes globale janė tė dėmshme ekonomikisht, veēanėrisht pėr shtetet e varfėra, si dhe tė pajustifikuara nga shkenca e tanishme.

Gjashtė muaj mbretėri: Kujtime nga sekretari vetjak i Princit Vilhelm Vid
D. Heaton-Amstrong

Mbretėria shqiptare ėshtė njė nga periudhat me kritike tė historisė sė Shqipėrisė, dhe nė tė njėjtėn kohė njė nga mė pak tė njohurat dhe mė tė shtrembėruarat, veēanėrisht nė historiografinė shqiptare. Kujtimet e komandantit Duncan Heaton-Armstrong, sekretari vetjak i Princit Vilhelm Vid pėrshkruan nė detaje zhvillimet historike tė asaj kohe.